?achmatai pasaulyje


?achmatai - labai senas ?aidimas, archeologiniai atradimai liudyja, kad ?aidimui apie 2000 met¸, bet pla?iai ?achmatai paplito tik per paskutinius du ?imtme?ius. Filidoro laikais (XVIII am?ius) ?achmat¸ centru tapo Pary?ius ir Londonas. Pranc?zijos ir Did?iosios Britanijos ?achmatininkai prad?jo rengti tarpusavyje ?vairiausius ma?us, bei turnyrus.   
30-40  XIX a. metais  susiformavo dar keli nauji ?achmat¸ centrai - Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. 
XIX a. ?achmatai paplito po vis? Europ? ir jau sunku buvo surasti ?al?, kur ne?aist¸ ?achmatais. ?iais laikais ?achmatais ?aid?ia   beveik kiekvienoje pasaulio ?alyje. 

 

Legenda   

 

Apie ?aidimo istorij? sklinda daug legend¸, viena i? j¸ yra visiems labai gerai ?inoma - apie rad??. Vakar¸ Indijoje rad?a Balhait savo patar?jams liep? sukurti ?aidim?, kur? ?aisti reik?t¸ proto, stropumo, ??valgumo, dr?sos ir i?mintes. Brahmanas Sissa pasi?l? ?achmat¸, sukurt¸ pagal karo model?, ?aidim?, sakydamas jog b?tent kare rad?os min?tos savyb?s labiausiai atsiskleid?ia.Rad?ai ?aidimas labai patiko, ir pasi?l? brahmanui pra?yti tokio atlygio kokio ?is tik panor?s. I?min?ius pasirod? labai kuklus ir papra?? nedidelio kiekio gr?d¸. Gr?d¸ kiek? reik?jo apskai?iuoti: ? pirm? ?achmat¸ lentos laukel? reik?jo pad?ti 1 gr?d?, ? antr? 2, ? tre?i? 2 x 2 = 4, ? ketvirt? 4 x 2 = 8, ? penkt? - 8 x 2 = 16 ir taip iki 64 langelio. Suskai?iavus, kiek gi gr?d¸ reik?s i? viso, pasirod?, kad paskutiniame langelyje turi b?ti pad?ti 9 223 372 036 854 775 808 gr?dus, o i? viso gr?d¸ skai?ius siek? 264 = 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm³ telpa 15 gr?d¸, toks kiekis u?ims 12 000 000 000 000 m³. Norint gauti tiek gr?d¸, reik?t¸ vis? ?em?s pavir?i¸ 8 kartus aps?ti javais. Jei sand?lio, kuriame nor?tume sutalpinti visus gr?dus, auk?tis b?t¸ 4 m, o plotis - 10 m, tai sand?lio ilgis b?t¸ 300 000 000 km, t.y. du kartus daugiau, nei nuo ?em?s iki Saul?s. Visi ?ie skai?iavimai parodo, kiek gali b?ti netik?tum¸ ?achmat¸ lentoje.

 

?aidimo raida   

 

Labai sunku nustatyti tiksli? ?achmat¸ atsiradimo dat?, kadangi pana??s ?aidimai egzistavo jau prie? 5000 m. ?inomi ?achmat¸ istorijos tyrin?tojai Van der Linde, Von der Lasa, Murray laikosi nuomon?s, kad ?achmatai buvo i?rasti ?iaur?s Vakar¸ Indijoje (Pend?abe) VI a.

Populiariai jie buvo vadinami ?aturanga. ?aturanga, - dviej¸ sanskrito ?od?i¸ junginys – “?atur” rei?kia keturis, “Anga” – kariuomen?s dalis, kuri? sudar? “Ratha (ve?imai), Gaja (drambliai), Turaga (?irgai), Padadi (p?stininkai)” – tai buvo ?prastin? Indijos rad?¸ armijos strukt?ra.

Kitas pavadinimas, naudotas ?aidimui - Astapada (i?vertus i? sanskrito reik?ia a?tuonis ?ingsnius). I? Indijos ?achmatai v?lyvajame VI a. pakliuvo ? Persij?, o i? ten apie 650 m., j? u?kariavus arabams - pasiek? ir vis? arabi?k?j? pasaul?. Apie 800 m. ?achmatai patenka ? Kinij? ir per Kor?j? pasiekia Japonij?.

Europ? ?achmatai pasiekia VII a. arabams u?kariavus Iberijos pusiasal? ir Sicilijos sal?. Po ?iaur?s Europ? jie plinta ir viking¸ prekybos keliais.

 

?aturanga   

 

?aturanga (rei?kia „keturi¸ r??i¸ kariuomen?“) - ?itaip senov?s Indijoje buvo vadinamas ?achmat¸ pirmtakas. ?is ?aidimas vaizdavo tuometin¿ Indijos armij?: p?stininkai, kavalerija, drambliai, kovin?s ve???ios. ?iame ?aidime fig?r¸ ?jimus lemdavo metamas ?aidimo kauliukas. Rad?os Char?os (606-48 m.) laik¸ kronikoje „Caritro Char?a“ sakoma, kad „?achmat¸ lentos moko, kaip i?sid?s?iusi armija“.?aturangoje dramblys i? prad?i¸ eidavo tiesiai, pakeliui visk? griaudamas - tai dabartinio bok?to pirmtakas. V?liau bok?to funkcijas ?gavo kovin?s ve???ios. Tada dramblys prad?jo vaik??ioti ?stri?ai per?okdamas per vien? langel?. Tuo tarpu p?stininkai i? l?to ?ygiuodavo ? priek? po vien? langel?. ?aidimas vykdavo tol, kol vienas ?aid?jas netekdavo vis¸ fig?r¸.

 

Kiek v?liau ?aidimas buvo pavadintas ?aturand?a („keturi karaliai“), kadangi abi kovojan?ios pus?s tur?jo po du karalius ir n? vienos valdov?s.

 

Apie ?aturang? ir ?aturand?? mokslininkai nieko tiksliai ne?ino, kadangi nei?liko nei taisykli¸, nei ?aist¸ partij¸ u?ra?¸ - i? turim¸ duomen¸ galima susidaryti tik bendr? ?aidimo vaizd?. Galima tik pasakyti, kad esminis j¸ skirtumas nuo dabartini¸ ?achmat¸ - s?km¿ ?aidime lemia ne tik ir ne tiek ?aid?j¸ logika, kiek atsitiktinumas (metamas kauliukas).

 

?atrand?as   

 

Tai tobulesn? ?aturangos forma. ?ia fig?r¸ ?jimus l?m? nebe metamas kauliukas, o ?aid?j¸ logika. IX am?iuje ?is ?aidimas buvo labai smarkiai nagrin?jamas teori?kai. ?ia visi?kai tokie patys ?jimai buvo tik dabartinio bok?to, ?irgo ir karaliaus. Rokiruot?s nebuvo. P?stininkai jud?davo tik ? gretim? langel?. Pasiek¿s tolimiausi? gulstin¿ ?is gal?davo virsti tik valdove. Valdov?s ?jimai tais laikais buvo smarkiai apriboti - ji gal?davo jud?ti tik ?stri?ain?mis, ir tik ? gretim? langel?. Rikis vaik??iodavo tik ?stri?ain?mis ir tik ? tre?i? langel? (per?okdavo). Pergale buvo laikoma ne tik matas, bet ir patas, laimima b?davo ir nukirtus visas prie?ininko fig?ras.

 

?achmatai Europoje   

 

? Europ? ?achmatai atkeliavo jau VI am?iuje - pietin?je Albanijoje, senajame Butrinto mieste esan?iuose Bizantijos r?muose buvo aptikta ?achmat¸ fig?ra i? dramblio kaulo. Ta?iau ?achmat¸ paplitimas Europoje siejamas su VII a. – tuo met¸ arbai u?kariauja Iberijos pusiasal? ir ?aidimas paplinta po vis? Europ?. Jau nuo XII a. ?achmatai paplito auk?tuomen?je.

 

Disciplina Clericalis (Dvasininkijos mokykla) veikale Petrus Alfonsi (Ispanija, 1062-1120?) i?vardijo 7 riterio u?si?mimus: jodin?jimas, plaukiojimas, ?audymas i? lanko, kum?tyn?s, med?iokl? su sakalais, ?achmatai, ir poezijos k?rimas.

 

Pirmaisis europie?i¸ didesnis ?na?as ? ?aidim? ?achmatais buvo apie 1000 m. – ?achmat¸ lentos laukeliai tapo skirting¸ spalv¸.

 

Nuo XIII am?iaus ?aidimas buvo tobulinamas, atsirado keletas naujovi¸ - p?stininkai gal?jo i? prad?i¸ eiti 2 laukelius ? priek?, karalius vien? kart? per vis? partij? gal?davo ?okti ? tre?i? bet kur? nuo jo esant? langel?, pvz., i? e1 - ? c1, c2, c3, d3, e3, f3, g3, g2 ir g1. Apie 1580 Italijoje pasi?lyta valdov¿ paversti stipriausia fig?ra vietoj silpniausios. Visos ?ios naujov?s pagreitino ?aidim?.

 

?ymiausi Viduram?i¸ ?achmatai – Lewis ?achmat¸ fig?r?l?s, 1831 rastos Lewis saloje, I?orini¸ Hebrid¸ salyne, priklausan?iame ?kotijai. Jos datuojamos 1150, sp?jama, jog pagamintos Norvegijoje. Dauguma j¸ i?dro?ta i? v?plio il?i¸, kelios – i? banginio danties. 11 i? 93 i?likusi¸ fig?r¸ saugomos ?kotijos nacionaliniame muziejuje, kitos – Brit¸ muzijeuje Londone. Kitos ?inomos fig?ros - vadinamieji Karolio Did?iojo ?achmatai i? dramblio kaulo (Nors ?inoma, jog Karolis Didysis niekada ne?aid? ?achmatais), saugomos Nacionalin?je bibliotekoje, Pary?iuje.

 

?iuolaikini¸ ?achmat¸ taisykl?s susiformavo XVI am?iaus viduryje, ?vedus rokiruot¿.

 

1749-aisiais Francois-Andre Danican Philidor, kompozitorius ir geriausias to meto ?achmat¸ ?aid?jas i?leid?ia knyg? L'analyse du jeu des Echecs (?achmat¸ ?aidimo analiz?). Tai vienas nuostabiausi¸ bet kada para?yt¸ veikal¸ apie ?achmat¸ ?aidim? ir yra i?verstas ? daugyb¿ kalb¸.

 

 

Ankstyvosios ?achmat¸ istorijos chronologija   

 

·         VI a. – Indijoje sukuriamas artimas dabartinei formai ?aturangos (Astapada) ?aidimas.

·         ~ 600 - Veikalas Karnamuk-i-Artakhshatr-i-Papakan mini Persi?k? ?aidim? ?atrand??

·         ~ 720 – ?achmatai i? Persijos paplinta po Islami?k?j? pasaul?

·         ~ 840 – Ansktyviausi i?lik¿ ?achmat¸ u?daviniai, u?ra?yti Bagdado kalifo Billah.

·         ~ 900 - ?ra?as apie ?achmatus kin¸ veikale Huan Kwai Lu ('Stebukl¸ knyga').

·         997 – Versus de scachis – ankstyviausias ?inomas krik??ioni?kosios Europos veikalas, minintis ?achmatus. Poema para?yta lotyn¸ kalba.

·         1008 – ?achmatai pamin?ti grafo Uregel testamente.

·         10 a. - As-Suli para?o Kitab Ash-Shatranj, ankstyviausi? ?inom? darb?, kuriame moksli?kai nagrin?jama ?achmat¸ strategija.

·         v?lyvas X a. - Tams?s ir ?viesus laukeliai prad?ti naudoti ?achmat¸ lentoje.

·         1173 - Seniausias rastas ?ra?as, naudojantis algebrin? ?ym?jim?.

·         1283 - Kastilijos karalius Alfonsas X (1221-1284) para?o Libros del Axedrez dados y tablas (?achmat¸ ir kit¸ ?aidim¸ knyga). Tai pirmoji Europoje ?aidim¸ enciklopedija. Pirmos 7 knygos dalys skirtos ?achmatams, i? viso apra?yti 103 ?achmat¸ u?daviniai.

·         v?lyvas XIII a. - P?stininkai pradin? ?jim? gali ?okti per 2 laukelius.

·         v?lyvas XIV a. - ?vedama en passant taisykl?.

·         1422 - Krokuvos manuskripte randama taisykl?, jog patas rei?kia lygi?sias.

·         1471 – Para?ytas Gottingen’o manuskriptas - pirmoji knyga, skirta vien ?achmatams.

·         1497 - Lucena i?leid?ia pirm?j? Europoje veikal? apie ?achmat¸ debiutus.

·         1561 - Ruy López apibr??ia gambito s?vok?, apib?dinan?i? fig?r¸ aukojimus debiute .

·         1690 - B. Asperling’as para?o Traite du leu Royal des Echecs, veikalas i?leid?iamas Lozanoje. Jame pirm? karta suklasifikuojami ?achmat¸ debiutai.

 

 

 

 

© 1999-2009 Penki Kontinentai, Ltd., Vilnius, Lietuva. Visos teises saugomos.